Top dance

Stiprinti imuniteta niekada
nevėlu

Didžiausia
šiuolaikinės medicinos klaida, pasak kritikų, žmogaus kūno skirstymas į atskiras
anatomines dalis ir kiekvienos jų gydymas nepriklausomai nuo kitų. Per
pastaruosius dešimtmečius pasiektas progresas, deja, turi ir trūkumų: medicina
suskirstyta į daugybę disciplinų.

Pasikliaudami
šiuolaikinės medicinos “stebuklingomis” galiomis – vaistais bei technika,
gydytojai gydo ne žmogų, o ligos simptomus, neįvertindami organizmo apsauginių
jėgų. O juk būtent šių jėgų susilpnėjimas paskatina daugelio ligų
vystymąsi.

Sumažėjus
organizmo atsparumui, nusilpus imuninei sistemai tampame neatsparūs virusams,
todėl ypač šaltuoju metų laiku mus dažnai kamuoja sloga, kvėpavimo takų ligos,
gerklės ar tonzilių uždegimai. Stiprinti imuninę sistemą reikia visus metus,
tačiau dabar, kai orai šalti, o aplink daug sergančiųjų, būtina susirūpinti savo
fizine bei psichologine sveikata, mityba, poilsio
režimu.

Silpna imuninė
sistema, pervargimas, peršalimas slopina organizmo gynybines reakcijas, jis
tampa ne toks atsparus virusams. Dažniau peršalimo ligomis serga tie asmenys,
kurių silpnesnis imunitetas.

Imuniteto
stiprinimas ilgas procesas, tad tuo reikėtų nuolat rūpintis. Imuninę
sistemą stiprina grūdinimasis, tinkama mityba, sportas. Naudinga kasdien bent pusvalandį pasivaikščioti gryname ore,
daugiau judėti ar reguliariai užsiimti aktyvia fizine veikla. Organizmas turi
būti grūdinamas nuolat visus metus ir įvairiais būdais. Sportas ir fizinis krūvis labai išjudina visą organizmą,
teigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą, padeda išvengti
sąnarių, stuburo ligų bei peršalimo ligų.
Užsigrūdinę, higieną išmanantys,
visavertį maistą valgantys žmonės, sugebantys bet kuriuo metų laiku sportuoti ar
nors valandą pabūti gryname ore serga rečiau. Tai padeda išlaikyti nenualintą
imunitetą ir kovoti su peršalimo ligomis.

6 patarimai,
kaip stiprinti imunitetą:

1.      Tinkamai maitintis

Kiekvieną dieną mūsų
organizmas praranda milijonus ląstelių ir tiek pat jų pagamina, panaudodamas
„statybines“ medžiagas, kurias gauna mums valgant, geriant, kvėpuojant. Ląstelių
gamyba – nepertraukiamas procesas, o žmogaus sveikata priklauso nuo „statybinių
medžiagų“ kokybės. Tad akivaizdu, kad mityba turi didelę reikšmę mūsų sveikatai,
o kokybiškas maistas – ne prabanga. Todėl pastaruoju metu vis populiaresni tampa
ekologiški, be chemikalų užauginti produktai. Tyrimai įrodė, kad imunitetą
stiprina ir probiotinės bakterijos. Probiotikai – gerosios bakterijos –
išgaunamos natūraliu būdu ir naudojamos kaip kasdieninių maisto produktų
papildai. Probiotikais papildyti jogurtai, pasukos, kefyras, mėsos gaminiai ir
t.t. Jie labai vertingi norint atkurti normalią kūdikių, pagyvenusių žmonių ar
ligonių mikroflorą bei žarnyno funkciją. Tyrimai įrodė, kad net vienos
maistingosios jos medžiagos trūkumas gali susilpninti imunitetą. Tad valgykime
įvairų maistą.

2.      Daugiau vaisių ir daržovių

Antioksidatoriai, ypač A, C ir E
grupės vitaminai, išvalo organizmą nuo laisvųjų radikalų – t.y. potencialiai
kenksmingų medžiagų, galinčių pažeisti sveikas ląsteles. Specialistų teigimu,
daržovės bei vaisiai padidina antioksidatorių, kurie sunaikina laisvuosius
radikalus dar nespėjus jiems pakenkti, kiekį.

3.      Judėjimas – sveikata

Gydytojai jau pavargo kalbėti apie
judėjimo ir sporto naudą ligų profilaktikai. Sportuodami grūdinamės, vadinasi,
stipriname organizmo atsparumą ligoms – imunitetą. O judėjimo galimybės didelės.
Be tradicinių, aerobikos bei treniruoklių salių, baseino, galime lankyti šokius,
jogos pratybas.

4.      Duokim garo

Pirtis – tai ne tik
švara, bet ir sveikatinimo procedūra. Ji taip pat stiprina imunitetą.
Temperatūrų kaita, kontrastinis dušas grūdina mūsų organizmą. Dar Hipokratas
teigė, kad pirtis gerai veikia virškinamąją, kvėpavimo, nervų sistemas. Tačiau
ir garintis reikia mokėti. Prieš einant į pirtį negalima daug valgyti, tačiau ir
alkaniems eiti nepatartina. Negalima garintis per ilgai: paprastai seansas
trunka 5–8 min. Kartoti sveika ne daugiau nei 3–4 kartus.
Tačiau, nusprendus
eiti į pirtį, vis dėlto reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju. Garintis negalima
sergant vėžiu, širdies ligomis, tuberkulioze ir
kt.

5.      Vartoti imunostimuliatorių

Imunitetui stiprinti
sukurta įvairių preparatų. Tyrimai įrodė, kad ežiuolė – vienas veiksmingiausių
augalinių imuninės sistemos stimuliatorių. Ežiuolės rekomenduojama vartoti
siekiant pagerinti organizmo atsparumą, žaizdų gijimą, sergant peršalimo,
infekcinėmis ligomis, gripu, taip pat ligų profilaktikai. Įrodyta, kad peršalimo
ligomis dažniausia susergama ne peršalus, o užsikrėtus. Tokiu atveju, jei
žmogaus imunitetas bus stiprus, tikimybė susirgti peršalimo ligomis bus mažesnė.
Imunitetas silpnėja, jei trūksta vitamino C. Cinkas taip pat labai svarbus
imuninės sistemos veiklai, būtinas žmogaus augimui ir brendimui. Tad visų šių
komponentų derinys – puiki priemonė imunitetui stiprinti. Pavyzdžiui, preparate
„Formulė nuo peršalimo“ ežiuolės kompleksas papildytas vitaminu C, cinku,
acerola rūšies vyšnių ekstraktu. Preparato rekomenduojama vartoti tiek peršalimo
ligų profilaktikai, tiek jau susirgus. Vienu atveju jis didins organizmo
atsparumą, kitu – palengvins peršalimo požymius.

6.      Gerkime žaliąją arbatą

Žaliosios ir juodosios arbatžolės –
tai to paties arbatmedžio lapai, tačiau skirtingai perdirbti. Vieni jų
fermentuojami (juodoji), kiti ne (žalioji). Dirbtiniu būdu fermentuotų
arbatžolių kvapas sodresnis, kitokia ir cheminė jų sudėtis. Taigi žalioji arbata
natūralesnė, bet ne tokia kvapni, kaip juodoji. Puodelyje žaliosios arbatos yra
vitaminų C, E, provitamino A, kalio, mangano, fluoro, geležies, karotino. Jei
per dieną išgersime 5 žaliosios arbatos puodelius, galime sumažinti tikimybę
susirgti vėžiu, hipertonija, ateroskleroze, patirti širdies infarktą, insultą.
Taip pat pagerinsime virškinimą, sustiprinsime
imunitetą.